| Kritins pastabos dl filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“) I dalies „The Greatest Story Ever Told“ (i filmo dalis toliau vadinama „filmas“; skaiiai skliaustuose nurodo filmo viet minutmis ir sekundmis).
I. BENDRAS FILMO APIBDINIMAS. Filmas siekia rodyti, kad iandienin krikionyb yra smoningai suplanuotas melas, kurio tikslas yra valdios siekimas. Filme kelis kartus pabrtinai deklaruojamas filmo krj tikslas – remiantis moksliniais duomenimis demaskuoti mel ir parodyti ties.
II. FILMO ARGUMENTACIJ GALIMA APIBENDRINTI TAIP:
1. Filmas teigia, kad Jzaus Kristaus istorija yra tiesiog nukopijuota nuo ankstesnse religijose esani mit. Jzaus gyvenimo istorija lyginama su sekani mitologini dievybi biografijomis: Horas (Egipto dievyb), Dionizas ir Atis (Graikijos), Mitra (Irano ir kit ali), Krina (Indijos). Filmas teigia, kad i dievybi biografijos sutampa su Jzaus Kristaus biografija, urayta Evangelijose. • komentaras: net ir pavirutinikas vilgsnis religij istorijos altinius parodo, kad is teiginys neatitinka tikrovs. Pavyzdiui, filme teigiama, kad daugelis diev iki Kristaus gim i mergeli, kai tuo tarpu mitai teigia, jog: – Horas gim i motinos Izids surinkt jos vyro Ozirio kno dali; – Krina buvo atuntasis vaikas eimoje; – Dionizas yra Dzeuso ir mirtingosios Semels snus, tvo ineiotas launyje; – Mitra buvo laikomas gimusiu i uolos; – tik vienintelis Atis buvo pradtas jo motinai Nanai u juosmens ukritus migdolui.
Religij studijos sutinka, kad yra keletas sutampani detali tarp mitologini dievybi biografij ir Jzaus Kristaus gyvenimo, taiau jokiu bdu ne tokiu gausumu ir tikslumu, kaip teigia filmas. Šiandienin krikioni teologija tuos sutapimus supranta kaip mituose ireiktas monijos nuojautas, kurios istorikai isipildo Jzaus Kristaus gyvenime.
2. Filmas pateikia sav Jzaus istorijos interpretacij. Anot filmo, Jzus Kristus yra mitologin dievyb i tam tikros Zodiako simboliais paremtos astrologins religijos. Toje religijoje Jzus Kristus yra svarbiausia uv amiaus dievyb. • komentaras: filme pateikiama daug mokslikai atrodani argument i astronomijos, religij istorijos ir Biblijos. Taiau atidiau pairjus matyti, kad tuos „argumentus“ filmo krjai dirbtinai „pasidaro“ irinkdami kai kuriuos mokslo duomenis ir juos iaikindami pagal savo turim iankstin schem. Ši iankstin schema ir yra minta astrologin religija, kuri irovui slaptai perama be jokio paaikinimo. Lygiai taip pat filmo krjai i konteksto „itraukia“ j norimas Biblijos vietos ir jas „umauna ant savo kurpalio“. Pvz., visikai neaikinama, kuo remdamasis filmas Moz sutapatina su Zodiako enklu Avinu (22:45 ir toliau); arba, kuo remdamasis filmas Jzaus nurodymus apatalams dl Paskutins vakariens aikina kaip bsimos Vandenio eros atjim (24:22 ir toliau), ir t.t.
3. Filmas teigia, kad Jzus Kristus nra istorin asmenyb. Filmo propaguojama „astrologin religija“ visikai sugriva, jei Jzus Kristus yra istorin asmenyb. Todl filmo krjams reikia btinai paneigti Jzaus istorikum. Pagrindinis filme naudojamas argumentas – Jzus labai maai minimas tuo laiku gyvenusi Romos imperijos istorik darbuose. • komentaras: Jzaus Kristaus istorikumo klausimas 20 amiuje buvo isamiai nagrintas. Nors duomen apie Jzaus istorikum yra gausiau nei apie daugel kit to laiko istorini asmenybi, dl ideologij kovos Jzui buvo skiriama ypa daug dmesio. Labai atkakliai Jzaus istorikum band paneigti tarybin ideologija, nes, tai padarius, visa krikionyb tuoj pat sugrit. Taiau neilgai iki komunizmo lugimo net tarybiniai istorikai, spaudiami istorini duomen gausos, turjo pripainti Jz buvus istoriniu asmeniu. Raytiniai istoriniai altiniai apie Jz gali bti skirstomi biblinius, krikionikus nebiblinius ir nekrikionikus. Filme pasirinkta aptarti tik treij grup, kuri yra negausi dl suprantam prieasi: Jzus gyveno ir veik Palestinoje, kuri buvo nuoali Romos imperijos provincija, maai dominanti imperijos intelektualin elit. Jzus smoningai savo veikloje veng masinio ou element, kurie galt pasiekti imperijos gyvenimo aktualijas fiksavusi istorik dmes. Krikioniki altiniai apie Jz yra labai gauss, o j bendras istorinis patikimumas yra labai didelis ir visuotinai mokslo pripaintas (ne tik tikini mokslinink). Filmas iuos altinius visikai nutyli. Tai, kad Jz mini romn istorikai Tacitas, Plinijus Jaunesnysis, Svetonijus ir Juozapas Flavijus, tik patvirtina jo istorikum. Juozapo Flavijaus liudijimo apie Jz yra keli skirtingi nuoraai – graikikasis krikioni perraintoj „pagraintas“, o arabikasis ir sirikasis yra laikomi labiau artimais originalui. Svarbiausia, kad nei tuometiniai, nei iuolaikiniai istorikai visikai neabejoja Jzaus istorikumu!
4. Filmas teigia, kad iandienin krikionyb yra politik sukurta priemon monms valdyti. Anot filmo, Romos imperatorius Konstantinas tai padar 4 a. po Kr., o vliau krikionyb puikiai pasitarnavo valdi turintiems vykdant savo juodiausius darbus. • komentaras: filme nutylima, kad tikjimas istorikai gyvenusiu Jzumi kaip Atpirkju atsirado ne 4 a. po Kr., o egzistavo nuo pat 1 a. po Kr., kaip matyti i Naujojo testamento ir kit altini. Gauss istoriniai altiniai rodo, kad 2-3 a. po Kr. is tikjimas spariai plito, kol 4 a. krikionyb tapo legali. Tai, kad istorijos bgyje krikionybe buvo dangstomi vairi grupi ir asmen savanaudiki siekiai (politiniai, ekonominiai ar kitokie) nra rodymas, kad tikjimas Jzumi kaip istorikai egzistavusiu Atpirkju atsirado tik 4 a. po Kr.
III. FILMO TEIGINI MOKSLIN VERT. Filmas pabrtinai deklaruoja, kad savo pareikimus remia moksliniais altiniais. Taiau filmo teigini mokslinis pagrindimas yra labai menkas (tai matyti net i trump aukiau pateikt pastab). Tuo galima nesunkiai sitikinti, palyginus filmo teiginius su pasaulio religij apraymais rimtuose moksliniuose altiniuose (pakankamai ger enciklopedinio tipo leidini apie religijas jau yra ir lietuvi kalba). Norintys tolesni komentar gali pasinaudoti filmo analize, pateikta Lietuvos krikioni student bendrijos puslapyje adresu http://kaunas.lksb.lt/?pg=readings&dir=142&resource=147. Filme daug remiamasi imtmeio ir daugiau senumo teorijomis, kurios atsirado, kai vakarieiai m domtis kitomis religijomis ir buvo populiaru visur iekoti panaum, net neturint pakankamai patikim ini. Tos teorijos iuolaikiniams mokslininkams kelia geriausiu atveju tik ypsen. Pavyzdiui, 1875 m. buvo ileista K. Graves knyga „Šeiolika nukryiuot iganytoj“, kurioje teigiama, kad Buda, Krina, Sokratas, Mahometas ir kt. mir nukryiuoti (panaiai teigia ir filmas, nors tiesiogiai jis ios knygos necituoja). Tuo tarpu iandien inome, kad jokiose ikikrikionikose religijose iganytojai nebuvo vaizduojami nukryiuoti. Filmas nevengia remtis ir tokiais altiniais, kurie neturi jokios mokslins verts. Pavyzdiui, sekanios filme pateiktos skambios citatos i tikro priklauso labai abejotinos mokslins reputacijos asmenims (irovai daniausiai to neino): • 7:02 cituojamas britas Gerald Massey filme pristatomas kaip „egiptologas“. Taiau jis net nra minimas Encyclopædia Britannica (viena autoritetingiausi ir isamiausi pasaulio enciklopedij), o Wikipedia j apibdina kaip savamoksl ir apsiaukl egiptolog; • 33:40 cituoja brit Thomas Payne. Encyclopædia Britannica nurodo, kad is mogus turjo minimal isilavinim, taiau garsjo kaip talentingas propagandistas ir politikas; • 35:30 cituoja amerikiet Robert G. Ingersoll. Encyclopædia Britannica j apibdina kaip oratori ir politik, kuris, neirint nedidelio isilavinimo, padar puiki karjer.
Filme naudojamos priemons vis pirma yra nukreiptos irovo emocijas, siekiant sudaryti norim spd: • irovas „uveriamas“ mokslikai atrodanios informacijos gausa; • informacija pateikiama abejonms vietos nepaliekaniu tonu, spdiui sustiprinti naudojami gauss meistrikai padaryti reklaminiai triukai; • filmo krjai aikiai daro prielaid, kad dauguma irov apie rodomus dalykus inos maai arba neturs laiko ir galimybi j patikrinti.
IV. IŠVADA. I viso to galima daryti ivad, kad filmas yra ne mokslinis, bet propagandinis. Intelektualiniu poiriu jis yra nesiningas, nes pateikia kaip mokslikai patikim toki informacij, kuri didioji dalis mokslinink pripaint kaip abejotinos arba niekins verts.
Jeigu turite papildom klausim, galite kreiptis: a.lukasevicius@ktf.vdu.lt ; valdas@religija.lt
Artras Lukaeviius, Valdas Mackela Vytauto Didiojo universiteto dstytojai
Kaunas, 2010 m. gegus 12 d.
|